Raunis 16 km (žiedinis)

Toliau už Vaive malūno grįžimo kelias miško keliu 3km ir dar 3km palei kelio Cēsis – Madona (P30) pakraštį iki pradžios taško.

Raunis yra viena sraunesnių Latvijos upių, jos kritimas – 7,7 metro kilometrui. Upė per visą ilgį labai sekli (gylis nuo pusės metro iki metro) ir vingiuota, joje daug slenksčių ir medžių nešmenų. Vaga akmenuota, aukštupyje ir žemupyje labiau smėlėta ir žvyringa. Žemupyje upės slėnis (Raunio slėnis) yra iki 30 m gylio. Krantai statūs, juose daug smiltainio atodangų, tačiau nė viena atodanga neturi oficialaus pavadinimo. 1997 m. buvo išleista knyga „Latvijos gamta“, kurioje atskiroms smiltainio atodangoms buvo suteikti neoficialūs pavadinimai: Dryžuotosios uolos, Kunči uola, Pārupe uola, Danki uola, Pušų kalno raudonoji uola, Raunio Skambusis kalnas, Raudonasis krantas, Slenksčio uola, Šeškas, Aukštasis skardis. Dviem atodangoms yra pavadinimai, kuriuos vartoja tik gamtos tyrinėtojai: Kalndanki uola ir Ķekaviņa malūno uola. Kai kuriose iš jų buvo aptikta devono fosilijų. Dar Raunio krantuose sutinkama šaltinių, nuošliaužų ir nedidelių urvų. Kadaise buvo ir urvas, vadinamas Ķekaviņa urvu, tačiau dabar jis sugriuvęs. Upės vanduo labai švarus, jame labai mažai organinių medžiagų, bet daug geležies. Raunio slėnį žmonėms sunku pasiekti.