Raunis – Vaive malūnas

Linijinis pėsčiųjų žygis, prasidedantis nuo senojo Cēsis–Madona kelio tilto per upę Raunis (šalia naujojo P30) ir tęsiasi 8 km Raunis slėniu iki Raunis įtekėjimo į upę Rauna ir šiek tiek palei upę Vaive iki Vaive malūno, kur yra žygio finišas.

Raunis yra viena sraunesnių Latvijos upių, jos kritimas yra 7,7 metro kilometrui. Upė visu savo ilgiu labai negili (gylis nuo pusės metro iki metro) ir vingiuota, joje daug slenksčių ir medžių nešmenų. Dugnas akmenuotas, aukštupyje ir žemupyje labiau smėlėtas ir žvyruotas. Žemupyje upės slėnis (Raunis slėnis) yra iki 30 m gylio. Krantai statūs, juose daug smiltainio atodangų, tačiau nė viena atodanga neturi oficialaus pavadinimo. 1997 m. buvo išleista knyga „Latvijos gamta“, kurioje atskiroms smiltainio atodangoms buvo suteikti neoficialūs pavadinimai: Svītrainās uolos, Kunču uola, Pārupes uola, Danku uola, Priežkalnu raudonoji uola, Raunis Skaņaiskalns, Raudonasis krantas, Krāces uola, Sesis, Aukštasis skardis. Dviem atodangoms suteikti pavadinimai, kuriuos vartoja tik gamtos tyrinėtojai: Kalndanku uola ir Ķekaviņa malūno uola. Kai kuriose iš jų buvo aptikta devono fosilijų. Raunis krantuose taip pat yra šaltinių, nuošliaužų ir nedidelių olų. Kadaise buvo ir ola, vadinama Ķekaviņa ola, tačiau dabar ji sugriuvusi. Upės vanduo labai švarus, jame labai mažai organinių medžiagų, bet daug geležies. Raunis slėnis žmonėms sunkiai prieinamas.