Amata takas (nuo Kārļi žuvų veislyno)

Tikrai pirmykščius pojūčius galima patirti einant neliestu gamtos taku. Amata geologinis takas yra būtent toks nuotykis – tai pasivaikščiojimas autentiškoje aplinkoje. Takas vingiuoja per žavų ir pirmykštį Amata senslėnį. Takas pažymėtas, tačiau didžioji jo dalis nesutvarkyta, vietomis tenka įveikti kliūtis – nukritusius medžius ir nedidelius upės intakus.

Galėsite apžiūrėti smiltainio ir dolomito atodangas, atverčiančias 350 – 400 milijonų metų senumo žemės istorijos puslapius, kai iš šiaurės į pietus tekančių upių atneštos smiltelės nusėdo jūroje, sutankėjo ir sucementavo. Susipažinsite su beveik visais Latvijai būdingais medžiais ir krūmais ir galėsite juos stebėti, taip pat įvairiapuse augalija, gyvūnų takais, bebrų užtvankomis, skruzdėlynais, klausysitės įvairių paukščių duodamų gamtos koncertų.

Takas kiekvienu metų laiku siūlo kažką unikalaus. Smiltainio atodangas geriausiai matyti vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį, kai jų neuždengia žalia medžių lapija.

Žiemą galima pasinaudoti vienkartine galimybe pamatyti gražius lediniu krioklius – jie susidaro vietose, kur į upę įteka nedideli šaltiniai. Taip pat galite tyrinėti žvėrių sniege paliktus pėdsakus – jie sudaro įdomius raštus ir parodo, į kurią pusę nuėjo jų šeimininkas.

Anksti pavasarį Jus aplenks ekstremalių pojūčių mėgstantys valtininkai, naudojantys sraunią Amata upės tėkmę. Pavasarį čia taip pat puiki vieta stebėti paukščių gyvenimą. O vasarą, žinoma, visi kraštovaizdžiai sodriai ir nepakartojamai sužydi ryškiai žaliais atspalviais, ir yra didelė augalų įvairovė, kurią galima tyrinėti ir ja žavėtis!

Rudenį takas ypač vaizdingas – ryškiais raudonais ir auksiniais atspalviais, o taip pat galima stebėti įdomų žuvų nerštą.

Amata geologinis takas visus metus nenustoja gyvuoti ir veda neužmirštamoje kelionėje po paslaptingą gamtos pasaulį, kurio staigmenos pažadina dar nepatirtus pojūčius!

Takas sudarytas iš trijų ruožų, kurių kiekvienas skiriasi sudėtingumu ir kraštovaizdžiais. Take yra daug uolų, tačiau jos viena nuo kitos skiriasi savo smėlio ornamentais, padavimais ir aplinka.

Lengviausias ruožas – nuo Veclauči tilto iki Zvārtes uolos (3 km). Upės krantus čia puošia rausvos devono smiltainio atodangos, šiame ruože galima apžiūrėti ištisą uolų galeriją: laukinę Vanagu uolą, žavingąją Lustūzis, vaizdingąją Miglas uolą ir kt. Šis ruožas baigiasi pievelėje, kur įrengta poilsio vieta, o netoliese galima apžiūrėti unikalią Zvārtes uolą.

Ilgiausias ruožas su trimis stačiais įkalnėmis – nuo Kārļi tilto iki Zvārtes uolos (12 km). Maršrutas prasideda keliu prie puikaus vaizdo nuo Ainavu skardžio, esančio daugiau kaip 40 metrų aukštyje. Toliau šiame maršrute pamatysite kelias uolas: Ķaubju, Stūķu, Dzilnas, o pačioje tako pabaigoje – padavimais apipintą Zvārtes uolą.

Sunkiausias ruožas – nuo Melturi iki Kārļi žuvų veislyno (3 km), kuris tiks, jei esate patyręs žygių dalyvis. Ir šiame maršrute yra daugiau uolų: Melturu, Īļaku, Vizuļu, Dolomītu skardis, Dambja uola, Staburaga krantas ir gražų pavadinimą turinti Varavīksnes uola.

Jei Jus domina geokešingas, take rasite daug lobių – per visą tako ilgį yra labai daug slėptuvių (daugiau sužinosite Geocaching svetainėje)!

Einant šiuo neliestos gamtos taku, unikali patirtis virsta vertingais ir autentiškais kelionės pojūčiais, informacija ir prisiminimais.